lt +370 615 64 268 I - IV 9:00 - 19:00; V 9:00 - 17:00 Latako g. 1 - 17, Vilnius

Odontogeninė keratocista: apžvalga ir gydymas

Odontogeninė keratocista

Dažnai sulaukiame klausimų apie odontogenines keratocistas, todėl nusprendėme, kad būtų gerai parašyti straipsnį, kuriame būtų išsamiai išdėstyta, kas tai yra ir kaip gydoma.

Prieš mums pradedant, leiskite paminėti, kad 2005 m. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) pakeitė odontogeninės keratocistos pavadinimą į keratocistinį odontogeninį naviką. Ji buvo žinoma kaip odontogeninė keratocista beveik 50 metų nuo jos atradimo 1956 m. Dėka šios tradicijos ir kadangi dauguma žmonių vis dar nurodo ją kaip odontogeninę keratocistą, šiame straipsnyje ir naudosime labiau paplitusį pavadinimą.

Kas yra odontogeninė keratocista?

Odontogeninė keratocista yra gėrybinis žandikaulio navikas (todėl naujasis pavadinimas keratocistinis odontogeninis navikas yra tikslesnis). Jis yra susijęs su pilnai neišdygusiais arba visai neišdygusiais dantimis.
Viena iš priežasčių, dėl kurios stomatologai ir rekomenduoja pašalinti „protinius“ dantis, yra dėl to, kad jie gali likti žandikaulyje taip ir neišdygę, ir labai tikėtina, kad atsiras problemų, tokių kaip odontogeninė keratocista.
Odontogeninės keratocistos susidaro jūsų žandikaulio kaulo viduje, todėl jų plika akimi nematote. Paprastai jos nesukelia žandikaulio patinimo, jos tiesiog tirpdo pačią kaulinę žandikaulio masę. Dėl to neretai dantys ima klibėti ar netgi iškrenta.

Kas sukelia odontogeninę keratocistą?

Nėra tiksliai žinoma, kas sukelia odontogeninę keratocistą, bet tyrimų metu nustatyta, kad jos kilmė susijusi su dantų audiniu.

Kur dažniausiai aptinkamos odontogeninės keratocistos?

Statistiškai 60-80% odontogeninių keratocistų pasitaiko apatiniame žandikaulyje, protinių dantų srityje. Maždaug 1/3 visų šių navikų aptinkama viršutiniame žandikaulyje, protinių arba iltinių dantų srityje.

Kam dažniausiai diagnozuojama odontogeninė keratocista?

Odontogeninės keratocistos vyrams diagnozuojamos dažniau nei moterims. Kai kurie šaltiniai teigia, kad dažniausiai amžius svyruoja tarp 13 – 20 metų. Pagal kitus tyrimus 60-80 proc. atvejų diagnozuojama pacientams nuo 10 iki 40 metų amžiaus.

Ar dažnai diagnozuojamos odontogeninės keratocistos?

Odontogeninės keratocistos yra retos ir sudaro apie 5-15% visų diagnozuotų odontogeninių cistų.

Kaip nustatomos ar diagnozuojamos odontogeninės keratocistos?

Odontogeninės keratocistos dažniausiai aptinkamos atliekant įprastą dantų rentgeno tyrimą. Paprastai mažesnės odontogeninės keratocistos neturi jokių simptomų ir jos diagnozuojamos tik radiologinio ištyrimo metu. Štai kodėl svarbu periodiškai atlikti panoraminę rengeno nuotrauką, atvykus profilaktiniam dantų patikrinimui.
Jei odontogeninė keratocista pasireiškia nepastebimai ir padidėja, ji gali pratrūkti, skysčio nutekėjimas į žandikaulį ir aplinkinius audinius sukelia daug skausmo bei patinimą.

Odontogeninės keratocistos gydymas

Nors yra naujų perspektyvių odontogeninių keratocistų gydymo būdų, dažniausiai taikomas chirurginis metodas.

Odontogeninių keratocistų pasikartojimas

Statistiškai apie 30% žmonių, kuriems buvo pašalintos odontogeninės keratocistos, šis navikas atsinaujina. Dauguma atvejų pasireiškia per 5 metus, tačiau jos gali atsinaujinti po 10 ar daugiau metų. Dėl to rekomenduojama reguliariai lankytis profilaktiniams patikrinimams pas savo odontologą ar burnos chirurgą, kad jie galėtų įsitikinti, kad liga nesikartoja.

Dažniausiai odontogeninės keratocistos atsinaujina dėl šių priežasčių:
1. Pirminė odontogeninė keratocista nebuvo visiškai pašalinta, o likę fragmentai vėl pradėjo augti, sudarydami naują odontogeninę keratocistą
2. Susidarė visiškai nauja odontogeninė keratocista.

Šis straipsnis galbūt daugumai pasirodė kaip mokslinis. Tačiau „Odontėjos“ specialistų tikslas – informuoti taip, kad kiekvienas iš jūsų susipažintumėte net ir su tokiomis sudėtingomis temomis.
Juk sveiki dantys ir gera savijauta yra svarbiausia .