lt +370 615 64 268 I - IV 9:00 - 19:00; V 9:00 - 17:00 Latako g. 1 - 17, Vilnius

Ar išgydomas periodontitas ? ( „parodontozė“ )

Periodontitas. Plačiajai visuomenei daugiau žinoma apie vadinamosios „parodontozės“ pasekmes – dantų klibėjimą ar praradimą, tačiau praktinės informacijos, kaip laiku atpažinti ir sėkmingai gydyti periodonto ligas, kokios imtis prevencijos, trūksta.

Periodontas – dantį supančių ir palaikančių žandikaulyje struktūrų visuma (dantenos, periodonto raištis, alveolės kaulas ir danties šaknies cementas). Periodonto ligos – periodonto patologija. Paprastai periodonto ligos skirstomos į gingivitus ir periodontitus. Gingivitas – bakterinė infekcija, pažeidžianti dantenas. Periodontitas, vadinamoji „parodontozė“, pažeidžia visus periodonto audinius – pasireiškia ne tik dantenų uždegimu, bet ir atraminių danties audinių ir alveolės kaulo nykimu, bakterinių nišų, vadinamų dantenų kišenėmis, susidarymu.

periodontitas-schemaPeriodonto ligos labai paplitusios, gali pasireikšti bet kokio amžiaus. Beveik pusei 18 metų jaunuolių galima pastebėti periodonto ligų požymių, o iš vyresnių nei 35 metų žmonių 75 proc. jau serga periodonto ligomis.

 
Periodontitas – šliaužiantis pavojus
periodontitas-rengeno-foto
Periodontitas

Periodontitas klastingas todėl, kad susidaro dažniausiai be skausmo ir toliau „tyliai“ progresuoja, žmogui nejaučiant diskomforto. Kraujuojančios dantenos yra pirmasis ir dažniausiai vienintelis pacientui suprantamas ligos požymis. Kitų simptomų žmogus nejaučia arba jų neatpažįsta. Tačiau vieną dieną gydytojas konstatuoja, kad periodonte atsirado pakitimų, kurie ilgainiui gali sukelti danties problemų: rentgenogramoje matoma alveolės kaulo destrukcija – tirpstantis kaulas aplink dantį.

dantenu-kiseneŠalia vieno, dviejų dantų, kažkurioje burnos zonoje atsiranda vadinamoji dantenų kišenė, pilna bakterijų, o kartais ir pūlinga. Tose vietose, kur normaliu atveju dantis jungiasi su dantenomis, odontologas gali be didelio pasipriešinimo smeigti gylyn su buku zondu, nes periodontitas sunaikina skaidulas, kurios dantį turėtų tvirtai laikyti kaule. Dantenos susitraukia taip, jog dantys atrodo žymiai ilgesni. Be to, burnoje tvyro labai specifinis, periodontitą sukeliančių bakterijų kvapas.

Jei ši liga ilgai nenustatoma arba negydoma, procesas tęsiasi: toliau tirpsta kaulas, dantų neskauda, bet jie tampa paslankūs, dėl bakterinių kišenių gali atsirasti dantenų pūlinių; kuo daugiau kaulo ištirpsta, tuo mažiau jo lieka aplink šaknį, kol ji tampa per trumpa dantį tvirtai laikyti, todėl dantis atsipalaiduoja ir galiausiai iškrinta. Periodontitas pavojingas ir todėl, kad negydomas gali turėti sunkių pasekmių bendrai sveikatai.

Dažniausiai periodontitas progresuoja lėtai (lėtinis periodontitas), bet kartais gali stipriai pažeisti ir jauno, sąlyginai sveiko žmogaus dantų audinius (agresyvusis periodontitas). Periodontito išplitimas burnos ertmėje gali būti įvairus, pvz.: kraštinis periodontitas, viršūninis periodontitas. Jis gali apimti vieną, du ar tris dantis, atskiras burnos zonas.
Žmogus gali net neįtarti, kad jį užklupo periodontitas, jei pats nemato ir nejaučia, ypač viršutinių galinių dantų. Bet kokiu atveju labai svarbu kuo anksčiau nustatyti periodontitą ar jo riziką. Kaip? Ateiti pas odontologą arba burnos higienistą pasitikrinti – tik gydytojas nustatys galutinę ligos diagnozę. Net jeigu dantenos paraudusios arba pabrinkusios, reikėtų gydytojo konsultacijos. Dažniausiai periodontitas atrandamas atsitiktinai, kai ateinama taisyti dantų arba kai pacientas pasiskundžia, kad kraujuoja dantenos.

Dėl ko periodontitas atsiranda?

dantu-apnasos-lenteleDantų apnašos – dažniausia periodontito priežastis. Jau nuo 1960 m. žinoma, kad virš dantenų ir po jomis esančiose dantų apnašose gyvenantys mikroorganizmai turi didžiausią įtaką periodonto ligoms atsirasti ir progresuoti. Periodontitas – patogeninių bakterijų sukeltas infekcinis uždegimas. Žmogaus burnos ertmėje gyvena apie 600 rūšių bakterijų. Didžioji jų dalis sveikatai nekelia jokio pavojaus, o kitos gali sukelti įvairių negalavimų. Jei dantys ir tarpdančiai gerai neišvalomi, kaupiasi apnašos, jose dauginasi burnos ertmėje gyvenančios bakterijos. Kyla dantenų uždegimas, jos pabrinksta. Tada gerai išsivalyti dantis dar sunkiau. Nenuvalytos apnašos mineralizuojasi į dantų akmenis, kurių pašalinti dantų šepetėliu namų sąlygomis išvis neišeina. Dantų akmenys dantenų uždegimo nesukelia, tačiau būdami šiurkštūs ir porėti sudaro palankesnes sąlygas bakterinėms apnašoms augti. Bėgant laikui tarp danties ir dantenų atsiranda tarpelis – vadinamoji dantenų kišenė. Atsiradus kišenei, pavojingosios bakterijos dar labiau dauginasi ir sukelia uždegimą, apimantį gilesnius apydančio audinius, kaulą. Dėl to atsitraukia dantenos. Dantys atrodo ilgesni, nes atsiveria dantų kakleliai. Kai bakterinis uždegimas apima periodonto struktūrą, odontologas diagnozuoja periodontitą.

Imuninės sistemos įtaka. Ligos eigai ir danties audinių jautrumui patogenams, ypač jei asmeninė burnos priežiūra nepakankama, gali turėti įtakos silpnesnė imuninė sistema, gausus rūkymas, diabetas ir kitos bendrojo pobūdžio ligos. Periodontitas didina širdies ligų, priešlaikinio gimdymo, kvėpavimo takų susirgimų riziką, gali neigiamai veikti esamą diabetą.

Kaip išvengti periodontito?

Pati geriausia prevencinė periodontito priemonė – tinkama asmeninė burnos higiena. Nuo to, kaip gerai išvalomi dantys ir tarpdančiai, kaupiasi apnašos ar ne, labai priklauso burnos sveikata. Periodontito galima išvengti imantis profilaktinių priemonių: 1) odontologui ar burnos higienistui padedant išmokti tinkamai valytis dantis bei tarpdančius ir pačiam prižiūrėti juos reguliariai; 2) apsilankyti pas burnos higienistą, kad patartų, kokios profilaktinės priemonės labiausiai tinka individualiu atveju; jei reikia, specialistas paskiria profesionalios burnos higienos (apnašų ir dantų akmenų šalinimo) procedūrą.

Kaip gydomas periodontitas?

Dažniausiai periodontitas progresuoja sąlyginai lėtai. Didelių nuostolių atsiranda tik po ilgesnio laiko. Jei periodontitas nustatomas anksti, taikomas dažniausiai paprastas nechirurginis gydymas, kurio metu šalinami ligos sukėlėjai ir užkertamas kelias naujam jų kaupimuisi. Patogeninių bakterijų pašalinimas iš tarpdančių ir dantenų kišenių duoda ilgalaikius periodonto gijimo rezultatus.

Gydant periodonto ligas, nuo dantų būtina pašalinti tiek minkštąsias, tiek kietąsias apnašas, todėl atliekamos profesionalios burnos higienos procedūros. Po jų įvyksta mikrobiologinių pokyčių – smarkiai sumažėja patogenų kolonijų. Tokia mikroflora išlieka stabili iki 12–24 savaičių, kol patogeninių bakterijų vėl ima daugėti. Reguliarus apnašų valymas leidžia sustabdyti naują patogenų kaupimąsi ir dauginimąsi. Pacientas turi aktyviai dalyvauti šiame gydymo procese – savo dantis ir tapdančius valyti kasdien labai kruopščiai. Gera asmeninė burnos higiena privaloma, kad terapija būtų sėkminga.

Nechirurginis periodonto ligų gydymas iki šiol yra efektyviausias ir pagrindinis gydymo metodas, didžiajai daliai periodontologinių pacientų jokio papildomo gydymo nebereikia. Reguliariai prižiūrint odontologui, taikant palaikomąjį režimą ir esant puikiai burnos higienai galima metų metais palaikyti stabilią situaciją ir išvengti ligos atsinaujinimo. Tačiau maždaug 7–15 proc. žmonių kenčia nuo sunkios periodontito formos. Jiems per gana trumpą laiką gali atsirasti didelių periodonto praradimų. Tokiais atvejais gydymas sudėtingesnis, be to, didesnė rizika, kad periodontitas pasikartos.

Jei liga pažengusi (gilios arba pūliuojančios kišenės, tirpsta arba prarastas kaulas) reikia kompleksinio gydymo: periodontologas (periodonto ligų gydytojas) turi papildomai išvalyti bakterines sankaupas iš kišenių dugno. Pagal situaciją gali paskirti antibakterinių medikamentų.

Antibakterinis gydymas taikomas ir tada, kai nepaisant ir profesionalios, ir geros asmeninės burnos higienos retais atvejais toliau nyksta periodonto audiniai. Manoma, jog dantenų kišenėse išlikę kai kurie patogenai keičia žmogaus imuninės sistemos atsaką į gydymą. Be to, jų gali būti liežuvio nugarėlėje, tonzilių, žandų gleivinėje. Tokiais atvejais naudingas papildomas antibakterinis gydymas. Paciento burnos patogenų mėginys siunčiamas į laboratoriją detaliai ištirti, kokios bakterijos pavojingiausios. Gavus tikslų atsakymą, skiriami antibiotikai arba kiti medikamentai. Pastebėta, jog toks gydymas duoda gerų gijimo rezultatų ir puikiai tinka lėtiniam periodontitui bei agresyviam periodontitui gydyti.

Tam tikrais atvejais bandoma atstatyti prarastus audinius (regeneracija). Tai trunka ilgai ir iš paciento ir gydytojo reikalauja daug energijos bei kantrybės. Todėl, panašiai kaip ir esant ėduoniui, labai svarbu anksti diagnozuoti ir gydyti periodontitą. Reguliariai lankantis pas odontologą ar higienistą, periodontito riziką ar požymius nustatyti galima gana anksti. Tai leidžia išvengti sunkių komplikacijų, dantų praradimo ir brangaus protezavimo.

Atsakymų 1

Palikite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Pin It on Pinterest